Tik tinkamai įrengta ir prižiūrima veja išlieka dekoratyvi ilgus metus. Kai naujai įrengta veja suformuoja žolyną, prasideda jos ilgalaikė priežiūra. Ši priežiūra gali būti intensyvi, vidutinio intensyvumo ir ekstensyvi. Intensyvi priežiūra taikoma dekoratyviosioms ir sportinėms vejoms. Veja dažnai pjaunama, tręšiama, laistoma, vėdinama, naikinamos piktžolės, saugoma nuo ligų. Vidutinio intensyvumo priežiūra taikoma paprastoms, sodų ir parkų vejoms. Veja pjaunama rečiau, saikingai tręšiama, kiti priežiūros darbai atliekami tada, kai prireikia. Ekstensyviai prižiūrimos specialios paskirties ir žydinčios vejos. Per sezoną tokios vejos pjaunamos 1–2 kartus, jokia kita priežiūra netaikoma. Norint turėti gražią ir dekoratyviąją veją, reikia profilaktinės ir nuolatinės priežiūros. Vejos priežiūrą sudaro: sanitarinis valymas, vėdinimas, skarifikavimas, vertikalusis pjaustymas, kalkinimas, tręšimas, laistymas, pjovimas ir nupjautos žolės mulčiavimas.

 

 Vejai vasarą reikia skirti daug dėmesio, nes dėl gerų vegetacinių sąlygų sparčiai auga žolė ir ją reikia dažnai pjauti (1–2 kartus per savaitę), pradedant trūkti drėgmės reikia dažnai laistyti (1–2 kartus per savaitę), taip pat pradeda dygti vejos dekoratyvumą gadinančios piktžolės. Vejos pjovimą vasarą lemia vejos rūšis ir oro sąlygos. Optimalus vasaros paprastos vejos žolės pjovimo aukštis – 4 cm, dekoratyviosios vejos – 3 cm.

 

Esant sausrai, vasarą pjovimo aukštį būtina padidinti: paprastų vejų – iki 5 cm, dekoratyviųjų vejų – iki 4 cm. Pjauti žemiau 3 cm – pavojinga, nes vejinė žolė nusilpsta. Auginti veją, aukštesnę kaip 6 cm, taip pat nenaudinga, nes sudaromos geros sąlygos plačialapėms piktžolėms plisti, kurios, esant tokiam aukščiui, pradeda stelbti siauralapes vejines žoles. Dažnas vejos pjovimas nėra žalingas. Intensyviai pjaunant, antžeminės žolių dalys pradeda intensyviau krūmytis, pagausėja stiebų ir lapų, veja sutankėja. Intensyvų pjovimą reikėtų pristabdyti ar visai nutraukti tik esant ilgalaikei sausrai.

 

Lietuvos agroklimatinėmis sąlygomis nerekomenduojamas vejos mulčiavimas nupjauta žole. Ją būtina surinkti vejapjovės žolės rinktuvu arba išgrėbstyti grėbliu ir kompostuoti. Mulčiavimas pjautine žole esant sausrai gal ir padeda, bet kitu metu jis tik trukdo.

 

Jeigu vasarą užtikrinamas pakankamas laistymas, veją galima pjauti įprastu režimu. Veja pjaunama vejapjovėmis ir žoliapjovėmis. Pagal pjovimo pobūdį vejapjovės gali būti rotorinės su ratukais (pjauna kaip dalgis), rotorinės su oro pagalve arba cilindrinės (kerpa kaip žirklės). Pagal energijos šaltinį vejapjovės yra rankinės (stumiamos rankomis), elektrinės (energija tiekiama elektros laidu iki 60 m ilgio), akumuliatorinės ir varomos benzinu. Pagal judėjimo pobūdį vejapjovės yra stumiamosios (stumia pjovėjas), savaeigės (juda pačios) ir vejiniai traktoriai. Vejapjovės pasirinkimas priklauso nuo vejos ploto, tipo, reljefo, lėšų ir pjovimo darbų ergonomikos. Renkantis vejapjovę, privalu atkreipti dėmesį į šiuos pagrindinius parametrus: pjovimo pobūdį, pjovimo plotį (nuo 30 cm iki 75 cm), energijos šaltinį ir jo galią, judėjimo pobūdį, pjovimo aukščio reguliavimą (individualus ar centralizuotas, koks pjovimo lygių skaičius), vejapjovės manevringumą, korpuso ir kitų detalių medžiaginę sudėtį, ergonomiką ir ekonomiškumą, papildomus priedus nupjautai žolei surinkti, mulčiuoti, vėdinti, skarifikuoti, voluoti, kainą ir servisą. Žoliapjovės būna elektrinės ir varomos benzinu. Pagal galvutės rūšį (valas, diskas ar peiliai) jomis galima apdorotisunkiai vejapjovėms pasiekiamas vejos vietas (vejakraščius, šlaitus, vietas aplink medžius ir klombas), pjauti aukštą žolę, atžalas, krūmus ir jaunus medelius.

 

Pagrindiniai vejos pjovimo principai: veją reikia pjauti dažnai, bet ne per žemai. Pjaunant žolę, jį neturėtų iš karto netekti daugiau kaip 1/3 lapo paviršiaus. Per sezoną veja pjaunama 20–30 kartų. Reikia stengtis, kad nupjautos žolės aukštis būtų vienodas visą sezoną. Veja pjaunama tada, kai ir žolė, ir viršutinis dirvos paviršius yra sausi. Prieš pjaunant būtina išrinkti akmenis, šakas, sugrėbstyti lapus ir nupjautą žolę, sulyginti kupstus, pašalinti laistymo žarnas ir kitus daiktus. Nupjautą veją būtina palaistyti. Kiekvieną kartą pjaunant reikia keisti pjovimo kryptį, kad nebūtų palikta rėžių.

 

Vasarą, sparčiau besivystant antžeminei daliai, šaknys pradeda silpnėti, todėl reikia nepamiršti reguliariai tręšti ir laistyti.

 

Vasarą vejos tręšiamos atsižvelgiant į vejos ar trąšų tipą – 1–4 kartus. Dekoratyviosios vejos tręšiamos dažniau, papras tos – rečiau. Vasarą tręšti geriausiai tinka azotinės trąšos: kalcio amonio salietra, amonio salietra (25 g/m 2–4 kartus), kompleksinės trąšos N2P1K1, N2P1K1,5, N1P1K1 (20 g 1–2 kartus), ilgai veikiančios kompleksinės trąšos N2P1K1 (30 g/  m vieną kartą). Sausringą vasarą arba pranašaujant šalnas būtina papildomai tręšti fosforo trąšomis, kurių NPK 13–40–13, monokalio fosfatu (30 g į 10 l vandens 100 m plotui). Lietingą vasarą arba pavėsingus vejos plotus būtina papildomai tręšti kalio trąšomis: kalio salietra, kalio sulfatu, monokalio fosfatu (30 g į 10 l vandens 100 m plotui). Vejinės žolės spalvai sodrinti ir dekoratyvumui didinti būtina papildomai tręšti magnio ir geležies trąšomis: magnio sulfatu, magnio nitratu, geležies chelatu (30 g į 10 l vandens 1–2 arų plotui). Intensyviai mindžiojamas ir sportines vejas būtina tręšti kalcio trąšomis: lauko kalcio salietra, nitraboru (30 g/m ), kalcio salietra (30 g į 10 l vandens 100 m plotui). Svarbu, kad biriomis trąšomis būtų tręšiama prieš lietų, kai vejinė žolė sausa. Jeigu patręšus nelijo kelias dienas, būtina veją palaistyti. Skystos ir fertigacinės trąšos purškiamos anksti ryte, vakare arba apsiniaukusią dieną, kai oro temperatūra ne didesnė kaip +20 °C. Vejos dekoratyvumui didinti galima naudoti ir universalius stimuliatorius.

 

Laistyti reikia pradėti tada, kai išdžiūvusios dirvos gylis – 10–12 cm, veja praranda sodrią žalią spalvą ir nustoja augti žolės. Atsižvelgiant į dirvožemio struktūrą, 1 m vejos plotui reikia išlaistyti 20–50 l vandens. Laistoma tol, kol veja permirks 15–20 cm. Optimalus laikas laistyti – anksti ryte ir vakare, debesuotą dieną. Vidutiniškai veja vasarą laistoma kartą per 7–10 dienų. Esant sausrai – du kartus per savaitę. Vandens šaltiniai – kritulių, gruntinis, vandens telkinių ir laistymo sistemų vanduo. Vejos gali būti drėkinamos natūraliai (tik kritulių vanduo) arba dirbtinai (įrengiant drėkinimo sistemas). Drėkinimo sistemos gali būti kilnojamosios (laistytuvai, žarnos su purkštukais ir lietuvais) ir stacionarios (požeminės automatinės laistymo sistemos). Paprasčiausias būdas drėkinti – laistyti veją laistytuvu. Tačiau jis tinka tik nedideliems vejos plotams, nes reikia daug fizinių pastangų. Kitas būdas – vejos laistymas drėkinimo žarna (7–15 m).

 

Vanduo laistomas pro žarnoje padarytas angas. Dar vienas būdas – vejos laistymas su žarnomis ir paprastais ar pistoletiniais purkštukais. Iš antgalių, jungių, žarnų, žarnų karučio ir purkštuko padaryta paprasčiausia laistymo sistema leidžia pasiekti atokiausius vejos kampus, yra mobili ir perkeliama. Blogai tik tai, kad laistant žarną tenka ilgai laikyti rankose ir veja laistoma netolygiai. Tokių laistymo sistemų vandens šaltinis paprastai būna vandentiekio, iš šulinių ar vandens telkinių paduodamas vanduo.

 

Kita, patogesnė, laistymo sistema – kai vietoj purkštukų naudojami lietuvai, t. y. ant žemės pastatomi purkštukai. Lietuvų rūšis parenkama pagal vejos plotą ir formą. Stacionarus lietuvas laisto veją vienodu apskritimo formos fakelu (10 m), rotorinis lietuvas laisto reguliuojamu apskritimo formos fakelu (9–12 m), svyruojamasis lietuvas laisto stačiakampio formos fakelu (12–18 m). Galima nustatyti vienkryptį laistymą, labai padedantį laistant arti namo sienų. Pulsuojamasis lietuvas laisto srove,

2013-07-29 10:25
Panašūs straipsniai:
Nepadarykite klaidos: jeigu norite gausaus pomidorų derliaus, nesodinkite jų šalia kai kurių daržovių
Pelenų nauda sode ar darže
Kada rekomenduojama persodinti kambarines gėles
Įrankiai statyboms, sodo, parkų priežiūrai
Kaip auginti Sundaville