Net ir gerai prižiūrint veją, anksčiau ar vėliau iškyla vejos dekoratyvumo problemų. Jas reikia spręsti iš karto, nes kitaip jas išspręsti bus dar sudėtingiau. Vejose problemų atsiranda dėl žaladarių poveikio, prastai paruošto vejos pagrindo, netinkamos priežiūros ar eksploatacijos.

 

Vejos problemos dėl prastai įrengto pagrindo: įdubų atsiradimas, greitas vejos plėtimasis, vejos kraštų nelygumų atsiradimas, šlaitinių vejų nuošliaužos, dirvožemio trūkinėjimas, atskirų vejos plotų užmirkimas, atžalų ir ūglių augimas, medžių šaknų paviršini išsikerojimas.

 

Vejoje atsiradusias nedideles įdubas reikia užberti smėlio ir grunto (durpinio komposto, substrato) mišiniu, užlyginti ir sutankinti. Jeigu įdubos didelės, atsargiai kastuvu nukelkite viršutinį velėnos sluoksnį, į duobę priberkite grunto, jį sutankinkite ir velėną grąžinkite į vietą. Atsiradusius kauburius taisykite taip pat, tik žemės perteklių reikia nuimti. Taisytų vietų velėnos plyšius užberkite gruntu, privoluokite ir palaistykite. Jeigu nenorite, kad veja greitai plėstųsi, pvz., ant greta augančių augalų, reikia dažniau ir kruopščiau karpyti jos kraštus arba įrėminti vejakraščiais.

 

Laikui bėgant vejos kraštuose atsiranda nelygumų. Jie taisomi taip: kvadratu išpjaunamas pažeistas vejos kraštas, jis apsukamas ir paklojamas vėl į tą pačią vietą. Atsiradę plyšiai užberiami gruntu, jeigu reikia, pasėjama veja, privoluojama ir palaistoma. Šlaitų nuošliaužos taisomos armuojant geotekstile ir (arba) naudojant grunto lipinamąjį sorbentą „Terakryl“, jis skiedžiamas santykiu 1:5. Sutvirtintas šlaitas mulčiuojamas, privoluojamas ir apsėjamas iš naujo. Vejos plotai užmirksta dėl prastai įrengto drenažo, reljefo ir vejos sklypo ypatumų, dėl dirvoje pasislėpusių stambių statybinių atliekų arba dėl sunkios molingos dirvos, esančios arti paviršiaus. Užmirkusiose vietose atsargiai nukeliama velėna ir dirvožemis

iki 60 cm pagerinamas smėlio, žvyro, keramzito ir ceolitų mišiniu. Prireikus pašalinamos statybinės atliekos. Atgal grąžinta velėna mulčiuojama ir privoluojama. Išdygę medžių ūgliai iškertami atsargiai nukėlus velėną. Velėna grąžinama atgal, privoluojama ir palaistoma. Kartais nutinka taip, kad šalia vejos augančių medžių šaknys išlenda į paviršių ir trukdo ją pjauti. Jeigu šaknų negalima pašalinti nukertant, jas reikia apipilti gruntu ir užsėti žole arba aplink medį įrengti mulčio oazę.

 

Vejos problemos dėl priežiūros klaidų: samanų, dumblių, kerpių atsiradimas, vejos išretėjimas ir išnykimas, vejos parudavimas, vejinės žolės spalvos blyškumas, nevienodos vejų žolės spalvos juostų, rėžių atsiradimas.

Samanų, kerpių ir dumblių atsiranda pavėsingose, užmirkusiose, rūgščiose dirvose, per trumpai kerpamose, azotu netręšiamose, nupjauta žole mulčiuojamose, nevėdinamose, neskarifikuojamose vejose. Pašalinus šiuos priežiūros trūkumus, išnyksta samanos. Norint greitai naikinti samanas, reikia naudoti specialias azotines trąšas su geležimi – samanų naikiklius 2 (50 g/m ).

Parudavusios samanos išgrėbiamos, veja kalkinama dolomitmilčiais (200 g/m ), jeigu reikia, atsėjami išretėję plotai. Veja išretėja arba išnyksta dėl įvairių priežasčių (per maža sėjos norma, prastai įrengtas drenažas, drėgmės trūkumas, nederlingas dirvožemis, netinkamas pjovimas), todėl, taip atsitikus, būtina ją atsėti. Atsėjami plotai suraižomi rėžtukiniais grėbliais, pasėjamas įrengtos vejos sėklų mišinys, mulčiuojama, voluojama ir laistoma. Vejos ruduoti gali ir dėl ligų, kai pjaunama šlapia žolė, pjaunama atšipusiais vejapjovės peiliais, nepakanka drėgmės, nesugrėbstoma nupjauta žolė, žolė nudeginama trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis ar apipilama benzinu. Atidžiau ir nuosekliau prižiūrint veją, galima išvengti žolės rudavimo problemų. Veja gražiai atrodo, kai yra sodriai žalia. Vejos spalvą galima pagyvinti nuolat laistant, tręšiant azotinėmis ir chlorofilo sintezėje dalyvaujančiomis trąšomis – magniu ir geležimi. Spalvai atstatyti tinka karbamidas, kalcio salietra, magnio nitratas, magnio sulfatas, geležies chelatas (30 g į 10 l vandens 150 m plotui). Nevienoda vejos velėnos spalva atsiranda tada, kai netinkamai naudojami trąšų barstytuvai (netolygiai tręšiama) arba tręšiama kompleksinių trąšų mišiniais. Veją, ypač dekoratyviąją, būtina tręšti tik granuliuotomis trąšomis, kai visi NPK elementai yra vienoje granulėje. Juostuota veja taisoma naudojant azotines trąšas: kalcio amonio salietrą, amonio salietrą, kalcio salietrą (30 g į 10 l vandens 100 m plotui). Rėžių vejose atsiranda netinkamai pjaunant. Kiekvieną kartą pjaunant veją būtina pakeisti vejapjovės judėjimo kryptį, t. y. ji turi būti statmena ankstesnei krypčiai. Tinkamai veja pjaunama tada, kai pjauti pradedama nuo kraštų, apeinant juos du tris kartus ir tik tada einant zigzagais nupjaunamas visas sklypas.

 

Vejos problemos dėl žaladarių – piktžolių, grybų, kurmių, vabzdžių, ligų sukėlėjų, naminių gyvūnų – veiklos.

Visos vejinės žolės yra daugiametės vienaskiltės. Visos dviskiltės ir kai kurios vienaskiltės, į kelmus išaugančios (pvz., varpučiai), žolės darko vejos vaizdą ir jas būtina naikinti. Piktžolių vejose atsiranda, kai jų sėklas užneša vėjas, paukščiai, žmonės, kai piktžolių sėklos ir vegetatyvinės dalys patenka kartu su atvežtiniu gruntu, kai atmestinai ir skubotai paruošiamas vejos pagrindas. Piktžoles naikinti būtina, nes jos konkuruoja su vejinėmis žolėmis jas nustelbdamos, imdamos iš dirvos drėgmę ir maistines medžiagas. Dėl piktžolių veja atrodo labai nedekoratyvi. Kova su piktžolėmis prasideda pirmuoju vejos įrengimo etapu, t. y. prieš žemės lyginimo darbus jos pašalinamos kultivatoriais ir frezomis arba (o tai daug efektyviau) naikinamos visuotinai veikiančiais glifosatiniais herbicidais.

Kitas kovos etapas – dirvos paruošimas sėjai, kai likus kelioms savaitėms iki vejos sėjos pakartotinai naudojami glifosatiniai herbicidai ar mechaninės naikinimo priemonės. Tolesniais vejos priežiūros etapais atliekami darbai padeda stabdyti piktžolių plitimą: reguliarus ir reikiamo aukščio pjovimas, laistymas esant sausrai, periodinis sanitarinis vejos valymas, reikiamas tręšimas, tinkamu metu atliekama kova su ligomis ir kenkėjais. Vienmetės piktžolės jaunoje vejoje naikinamos reguliariai pjaunant ir neleidžiant subrandinti sėklų. Pavienes daugiametes piktžoles vejose galima naikinti jas pašalinant

mechaniškai, su šaknų ar kiaulpienių šalintuvais. Chemiškai piktžolės naikinamos glifosatiniais herbicidais. Jie skiedžiami vandeniu santykiu 1:4. Gautu tirpalu pavienės piktžolės aptepamos teptuku. Išplitusios piktžolės, ypač plačialapės, naikinamos selektyviais herbicidais: „Banvelu“ (20 ml į 5 l vandens 100 m plotui); „Starane“ (20 ml į 10 l vandens 200 m plotui); „Kemira MCPA“ (50 ml į 10 l vandens 200 m plotui).

Dažnai vejos augintojai susiduria su dobilų naikinimo problema. Dobilai vejose naikinami azotinėmis trąšomis. Labiausiai tinka amonio sulfatas (30 g/m ). Vejoje išplitę grybai naikinami vėdinant, smėliuojant, kalkinant, purškiant vario ar geležies sulfatu (30 g į 5 l vandens 100 m plotui). Daug žalos vejoms pridaro kurmiai. Jie aktyvūs visus metus, o daugiausia laiko praleidžia po žeme rausdami urvus. Urvai būna paviršiniai ir giluminiai. Paviršinius urvus 1–5 cm gylyje kurmiai dažniausiai rausia pavasarį ir vasarą. Giluminius urvus rausia 5–25 cm gylyje. Rausdami giluminius urvus, kurmiai išstumia žemę į paviršių. Taip susidaro veją gadinantys kurmiarausiai. Tačiau šie gyvūnai vienišiai ir užima apibrėžtą teritoriją, taigi didelis kurmiarausių skaičius gali suklaidinti, sprendžiant apie kurmių populiaciją. Net esant geriausioms sąlygoms, t. y. pakankamai maisto, 1 ha gyvena ne daugiau kaip aštuoni kurmiai. Yra duomenų, kad suaugę patinai gyvena apie 6 000 m plote, o pa telės – 2 000 m . Kurmiai minta tik gyvūniniu maistu, jo pagrindą sudaro sliekai ir vabzdžiai. Su kurmiais vejose kovojama įrengiant vejakraščius (40–60 cm gylio), po vejomis paklojant metalinį tinklą, baidant garsu ir aitriais kvapais, gaudant spąstais, naikinant fumigacinėmis šaškėmis ar nuodingais jaukais. Žalą vejoms daro ir žemės vabzdžiai (kurkliai, grambuoliai, skruzdėlės), sliekai, kitų vabzdžių lervos. Jie naikinami specialiais insekticidais.

Kartais dėl nepakankamos ar netinkamos priežiūros veją puola ligos (fuzariozė, miltligė, dryžligė, rūdys). Nuo ligų apsisaugoti galima profilaktiškai purškiant fungicidais: „Infinito“ (30 ml į 10 l vandens 250 m plotui), „Previkur“ (30 ml į 10 l vandens 100 m plotui), „Revus“ (6 ml į 5 l vandens 100 m plotui). Pirmą kartą purškiama anksti pavasarį, antrą kartą – birželį kartu su insekticidais. Vejoms kenkia ir naminių gyvūnų (šunų, kačių) šlapimas bei ekskrementai, nes gali išdegti atskiri vejos ploteliai. Naminiai gyvūnai baidomi aitriomis medžiagomis, specialiais repelentais ar ultragarso generatoriais.

 

Apie UAB agrofirmą „Sėklos“

UAB agrofirmos „Sėklos“ veikla – didmeninė ir mažmeninė prekyba daržovių, gėlių, prieskonių, žolių sėklomis, svogūninėmis gėlėmis, pašariniais šakniavaisiais bei gruntais, substratais, biohumusu, kompostu, trąšomis. Pakavimo paslaugas teikianti įmonė per metus supakuoja daugiau kaip 20 mln. vienetų sėklų pakuočių.

 

Agrofirmos produkcija Baltijos regione prekiauja daugiau nei tūkstantis prekybos vietų, įmonei priklauso didžiausias specializuotas mažmeninės prekybos tinklas „Žalia stotelė“ ir sodo centrų tinklas „Žaliasis centras“.

2013-07-29 10:59
Panašūs straipsniai:
Nepadarykite klaidos: jeigu norite gausaus pomidorų derliaus, nesodinkite jų šalia kai kurių daržovių
Pelenų nauda sode ar darže
Kada rekomenduojama persodinti kambarines gėles
Įrankiai statyboms, sodo, parkų priežiūrai
Kaip auginti Sundaville