Mokslininkai intensyviai kuria ateities medžiagas, kurios savo savybėmis – tvirtumu, elektriniu laidumu, takumu ir kitomis – pranoksta įprastines. Jas panaudojus bus galima patobulinti įvairius prietaisus, tarkime, pagreitinti kompiuterių darbą. 

  Naujų medžiagų kūrimas prasideda nuo egzistuojančių medžiagų tyrimų. Joms tirti mokslininkai naudoja skirtingo dažnio elektromagnetines bangas: šviesą, radijo, infraraudonąsias ir kitas, kurios leidžia nustatyti, iš kokių molekulių sudaryta medžiaga ir kaip jos juda, sąveikauja tarpusavyje. Lietuvos mokslo premijos laureatai, Vilniaus universiteto fizikai prof. Valdas Šablinskas ir prof. Vytautas Balevičius molekulių pokyčius tiria ne įprastose, bet ypatingose, kitaip dar vadinamose ekstremaliose, terpėse, pavyzdžiui, atšaldę medžiagas iki -265 0C temperatūros. Tokių tyrimų metu gauta informacija apie molekulių struktūrą, jų „elgesį“ keičiant aplinką ir naudojama kuriant ateities medžiagas. 

   Mokslininkai neabejoja, kad mūsų palikuonys XXI-ąjį amžių vadins naujųjų medžiagų amžiumi. Joms sugalvotas net atskiras pavadinimas – išmaniosios medžiagos.   

  „Viena tokių medžiagų – grafenas, ji tvirtesnė net už deimantą. Jei grafeną pradėsime naudoti kompiuterių mikroschemose, jie galės dirbti dešimtis kartų greičiau nei dabar,“ – pasakoja prof. V. Šablinskas. 

   Anot profesoriaus, naujosios medžiagos taip pat naudojamos kuriant naujos kartos jutiklius – prietaisus, kurie yra tokie pat jautrūs kaip gyvų organizmų nosys, liežuviai ar ausys. Jie „pajaučia“ ir atpažįsta žmogaus organizmui pavojingas molekules. 

   Medžiagų tyrimai, panaudojant elektromagnetines bangas, praverčia ne tik kuriant naujas medžiagas, bet ir medicinoje. Jie padeda atskirti vėžinius audinius nuo sveikų, taip pat nustatyti žmogaus organizme susidariusių akmenų sudėtį.  

   Išsamiau apie naujas medžiagas ir jų praktinį pritaikymą pasakojama viename iš mokslo populiarinimo ciklo „Mokslas iš arti“ vaizdo reportažų. Penkiolikos vaizdo pasakojimų ciklas „Mokslas iš arti“ kviečia virtuliai pasižvalgyti šiuolaikinėse laboratorijose, sužinoti, kokie tyrimai ir kaip jose atliekami. Reportažai skirti kiekvienam, besidominčiam mokslu ir norinčiam geriau jį suprasti. Jie gali būti naudojamai kaip papildoma ugdymo priemonė aukštosiose ir bendrojo lavinimo mokyklose.Reportažus galima žiūrėti Lietuvos mokslų akademijos interneto svetainėje www.lma.lt. 

 

   Reportažų ciklas „Mokslas iš arti“ yra viena iš projekto „Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas” dalių. Pagal jį taip pat leidžiama dvylikos mokslo populiarinimo knygų serija „Mokslas visiems“. 

    Minėtą projektą Lietuvos mokslų akademija vykdo kartu su partneriais pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ priemonę „Žinių apie mokslą ir technologijas gilinimas ir sklaida tarp mokinių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle skatinimas“. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir LR valstybės biudžeto lėšomis.    

 

Evelina Griciūtė, Lietuvos žurnalistų sąjunga

2014-02-14 10:52
Panašūs straipsniai:
Prostatos vėžys gydomas šalčiu
Pažintiniai takai jau laukia lankytojų: kur šiemet žingsniuoti su batais, o kur – basomis?
Darbdavio grįžtamasis ryšys: kada – konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Implantacijos būdai - kokį rinktis?
Reklamuojate savo kontaktus spaudoje? Suskubkite ruoštis – keičiasi tarpmiestinio kodo numeris