Įmonių katalogas

pc097710.jpg

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai džiaugiasi puikiu tyrimų pritaikymu praktikoje. Dar vienas projektas palengvins cukriniu diabetu sergančių pacientų kasdienybę. Sukurta trijų dalių įranga, kuria bus sėkmingai įveikiamas sunkus ir dažniausiai amputacija pasibaigiantis diabetinės pėdos sindromas.

LSMU Kauno klinikų ligoninės Endokrinologijos klinikoje su šia skaudžia problema gydytojai endokrinologai susiduria kasdien. Tai yra pagrindinė cukriniu diabetu sergančių žmonių hospitalizavimo priežastis.

„Apie 3–8 proc. segančių cukriniu diabetu žmonių nustatomos pėdos komplikacijos, o 10 proc. iš jų atliekamos amputacijos. Apie 70 proc. visų atliktų kojų amputacijų priežastis – cukrinis diabetas. Dėl lėtinių diabeto komplikacijų (neuropatijos, išemijos ir sumažėjusio atsparumo infekcijoms, aut. past.) šios grėsmingos situacijos pavojus diabetu sergantiems žmonėms daug didesnis“, – kalbėjo Endokrinologijos instituto vadovė prof. Rasa Verkauskienė.

 

Anot LSMU profesorės, periferinės neuropatijos padarinys yra pėdos nejautra. Pėdos sustingsta, gali atsirasti deformacijos, sužeidimai dažnai nepastebimi, nes pacientas nejaučia jokio skausmo. Storoje suragėjusioje padų odoje atsiranda opų ir lėtai gyjančių žaizdų. Sutrikusi pėdų kraujotaka lėtina žaizdų gijimą, o kilus opų infekcijai dažnai tenka atlikti proksimaliąją amputaciją (amputacija aukščiau čiurnos sąnario).

LSMU Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. Skaidra Valiukevičienė pažymėjo, kad šis projektas yra darbo su KTU Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institutu bei smulkaus verslo įmonėmis iš Anglijos, Italijos, Suomijos ir Ispanijos rezultatas. „Vykdyto projekto tikslas – panaudoti odos temperatūros ir struktūros vaizdinę diagnostiką sukuriant naują įrangą diabetinės pėdos stebėsenai ir patikrinti jos veiksmingumą. Sirgdami cukriniu diabetu pacientai turi lėtinių odos pažeidimų, sukeliamų cukrinio diabeto pažeistų periferinių nervų ir arterijų.

Po dvejus metus trukusio projekto sukurtas programinės įrangos prototipas. Mokslininkų sukurtą įrangą sudaro dermatoskopijos kamera ir šviesos filtrų sistema, padedanti skaitmeninti pėdos nuospaudos arba opos vaizdą, įvertinti jos dydį ir gylį. Termografijos kamera nustato pėdos odos temperatūrą. Projekto metu sukurta programa, leidžianti palyginti abiejų pėdų temperatūrų pokytį. Ryškėjant abiejų pėdų odos temperatūros skirtumui, tikslinga aktyvesnė diabetinės pėdos stebėsena. Projekto rezultatas – sukurtas naujas aukštojo dažnio ultragarso prototipas. Jo korpusas pritaikytas patogiai tirti pėdą bei integruoti kitas įrangos dalis. Sukurta programinė įranga leidžia sujungti visus gautus vaizdus trimatėje erdvėje.

Kelių tarptautinių tyrimų duomenimis, centruose, kuriuose nėra teikiamos daugiadalykės diabetinės pėdos komplikacijų gydymo komandos paslaugos, proksimaliųjų galūnių amputacijų dažnis siekia 15–30/100 000 gyventojų. Pradinių tyrimų Lietuvoje duomenys rodo, kad diabetinės pėdos sindromo paplitimas siekia 4,27 proc. (palyginti, Europos Sąjungos vidurkis – 2,98 proc.). Šalia kvalifikuotos specialistų komandos, nauji diabetinės pėdos tyrimų bei stebėsenos metodai neabejotinai gali pagerinti pacientų priežiūrą, o sukurta ir išplėtota neinvazinė įranga papildys diabetinės pėdos stebėsenos standartą.

 

 

Karolina Marcinkevičiūtė

LSMU indormacija



2015-01-21 16:18
Panašūs straipsniai:
Baseine atliekama kineziterapija daro stebuklus
Vaikas užsikrėtė rota arba noro virusu: kaip jam padėti?
Telšių šeimos sveikatos centras kviečia į kineziterapijos užsiėmimus
Dantų balinimas namuose
Kaip atpažinti depresiją?

Copyright © Imoniuinfo.lt 2011