„Apie mitybos įtaką sveikatai pradėta kalbėti maždaug prieš 1,5–2 tūkstančius metų, o graikų filosofo Sokrato posakis apie nuosaikumą tinka ir šiandienai: „Valgome tam, kad gyventume, o ne gyvename tam, kad valgytume“. Sveika mityba yra vienas iš svarbių veiksnių, įtakojančių žmogaus sveikatą. Kiekvieno žmogaus motyvacija sveikai maitintis gali būti skirtinga. Tėvai rūpinasi, kaip užauginti sveikus vaikus, vyresnio amžiaus žmonės – kaip palaikyti gerą sveikatą ir išvengti ligų. Svarbu ne tik, ką valgome, bet ir kokį maisto kiekį suvalgome, kiek kartų per dieną valgome“, - taip apie sveikos mitybos svarbą kalbą pradeda Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė G. Bernotaitė.

 

Kai su maistu gaunama daugiau energijos nei išeikvojama, didėja tikimybė nutukti. Remiantis epidemiologiniais tyrimais, nutukimas yra stiprus ir nepriklausomas cukrinio diabeto, insulto, IŠL ir kai kurių vėžinių susirgimų rizikos veiksnys.

 

Svarbiausi mitybos veiksniai, lemiantys kai kurių organų vėžio atsiradimą:

•       Gausus riebalų, ypač gyvulinių, vartojimas.

•       Per gausus kalorijų kiekis.

•       Per mažas augalinio maisto (vaisių, daržovių) kiekis.

•       Aštrus, sūrus maistas.

•       Antioksidantų stygius maiste.

•       Mažas suvartojamo vandens kiekis.

•       Karštas, nepakankamai  atvėsinamas maistas.

Pastaruoju metu sparčiai auga nutukusių žmonių skaičius. Įrodyta, kad kūno masės indeksas (KMI) tiesiogiai susijęs su padidėjusiu mirtingumu nuo įvairių ligų.

 

Kai kūno svoris viršija normalų, iškyla aterosklerozės pavojus. Padidėja cholesterolio kiekis kraujyje, o tai ankstyvos aterosklerozės, priešlaikinio infarkto ar insulto rizikos veiksnys. Padidėja rizika susirgti cukriniu diabetu, osteoartritais, tulžies pūslės akmenlige, moterims - dažnesnė nėštumo patologija ir dažnesnės komplikacijos gimdymo metu. Moterų, turinčių per didelį svorį, naujagimiai būna didesnio svorio, tačiau mažiau atsparūs įvairioms ligoms.

Būtina išlaikyti normalų kūno svorį. Tai svarbu tiek moterims, tiek vyrams, tačiau ko gero moterims ši sveikos mitybos taisyklė ypač aktuali. Moterų organizme medžiagų apykaita 5-10 proc. yra lėtesnė, negu to paties amžiaus vyrų.

Šiandien kūno svoriui įvertinti naudojamas kūno masės indeksas (KMI) - kūno masė (svoris) dalinama iš ūgio kvadrato:

 

svoris (kg)

KMI =

ūgis (m)²

 

· jeigu KMI < 18,5 - žmogaus kūno svoris nepakankamas, yra rizika susirgti tam tikromis ligomis dėl maisto trūkumo;

· jeigu KMI = 18,5-24,99 - kūno svoris normalus;

· jeigu KMI = 25-29,99 - yra nežymus antsvoris, rizika susirgti dar nedidelė, bet jau būtina susirūpinti savo svoriu ir mityba;

· jeigu KMI ³ 30, žmogus nutukęs, dėl netinkamos mitybos yra didelė rizika susirgti medžiagų apykaitos, širdies ir kraujagyslių, virškinimo bei kitomis ligomis.

Būtų nuostabu, jei visą gyvenimą išliktų ideali kūno masė - KMI = 21 – 23.

 

Dažnai mes nežinome savo kūno masės ir, nors ir esame nutukę, galvojame esą normalaus svorio. Nutukimas - per didelis riebalų susikaupimas riebalinėse ląstelėse ar riebalinių ląstelių skaičiaus padidėjimas žmogaus organizme, kuris yra žalingas sveikatai. Nutunkama, kai valgoma per daug, o dirbama, judama, sportuojama per mažai.

 

Yra skiriami 3 nutukimo laipsniai:

· pirmo laipsnio (I°) nutukimas (antsvoris) yra nedidelis, KMI = 25 - 29,9;

· antro laipsnio (II°) nutukimas - vidutinis, KMI = 30 - 39,9;

· trečio laipsnio (III°) nutukimas - sunkus nutukimas, KMI ³ 40.

 

 

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad bendras riebalų kiekis gyventojų paros maisto davinyje turėtų sudaryti 28 – 32  proc.; iš SRR (sočiųjų riebalų rūgščių) turėtų susidaryti ne daugiau 10 proc. maisto davinio energinės vertės (pagrindiniai SRR šaltiniai yra riebūs mėsos ir pieno produktai). Iš PNRR (polinesiočios riebalų rūgštys) reikėtų gauti 6–10 proc. paros energijos. Cholesterolio kiekis paros maisto davinyje turėtų būti ne didesnis 300 mg. Iš baltymų turėtų susidaryti 10–15 proc. Daržovių ir vaisių rekomenduojama suvalgyti ne mažiau 400 g per dieną, kad būtų gautas pakankamas maistinių skaidulų kiekis (25–30 g). Angliavandeniai turėtų sudaryti daugiau nei pusę visos maisto davinio energinės vertės 55–62 proc. Monosacharidų ir disacharidų galima suvartoti tiek, kad iš jų gautume ne daugiau 10 proc. maisto davinio energijos. Esant tam tikriems sveikatos sutrikimams, kaip pavyzdžiui, sergant ŠKL, kai kurios mitybos rekomendacijos yra dar griežtesnės: SRR gali sudaryti ne daugiau 7 proc., trans riebalų rūgštys – mažiau nei 1 proc. maisto davinio energinės vertės.

 

Naudota literatūra: 

R. Bartkevičiūtė, A. Barzda, R. Stukas, A. Abaravičius, J. Petkevičienė, J. Klumbienė(2011). Sveikos gyvensenos rekomendacijos.

Lažauskas R. (2005). Mityba ir sveikata.

Lichtenstein AH, Appel LJ, Brands M, Carnethon M, Daniels S, Franch HA, et al. Diet and lifestyle recommendations revision 2006: ascientific statement from the American Heart Association Nutrition Committee. Circulation.

 

 

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro inf.

2013-11-11 12:25
Panašūs straipsniai:
Kodėl vyrai vengia gydytojų? Kai kurie organizmo pokyčiai vystosi tyliai
Respublikinis priklausomybės ligų centras teiks naują paslaugą vaikams ir paaugliams
Svarbu ne vien sportas ir mityba: mūsų svorį lemiantys procesai organizme dažnai lieka nematomi
„Pagalbos namuose tarnyba“ – dešimtmetį šalia žmogaus
Ar dantų implantai – visam gyvenimui? Mitai ir realybė